Naujienos
Apie mus
Gamta
Kultūra
Parko lankytojams
Direkcijos veikla
Parama parkui
Savanorystė parke
Kontaktai
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija
Lūšių g. 16
Palūšė, Ignalinos r. LT-30202
Lietuva
Tel./faks.(8386)53135
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Facebook Official Page
Lankytojo bilietas
Jaunimo savanoriška tarnyba
Keliaujantiems lėtai
Advertisement
Lankomumo statistika
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
Šiandien - Today455
Iš viso - Total1364645
Muziejų lobiai
www.keliaukkitaip.lt
Lankomi objektai Spausdinti

LANKOMI OBJEKTAI

 

Etnografiniai kaimai
Palūšė ir apylinkės Ginučiai ir jų apylinkės Tauragnai ir jų apylinkės Reškutėnai ir jų apylinkės


Gamtos paminklai

Parke yra net 26 gamtos paminklai, todėl čia paminėti tik patys įdomiausi. Trainiškio ąžuolas auga ant Baluošo ežero kranto įsikūrusiame Trainiškio kaimelyje. Ąžuolui yra beveik 800 metų. Jo kamieno apimtis – 6,1m, o aukštis – 23m. Šis ąžuolas mena pagonybės laikus, kai Lietuvoje ošė ištisos šventų ąžuolų giraitės. Puziniškio ąžuolas auga to paties pavadinimo kaime, ant aukštos kalvos. Jį verta aplankyti dar ir dėl nuostabaus iš čia atsiveriančio vaizdo. Obelų rage prie Žeimenų ežero auga net 14-os kadagių grupė. Aukščiausias yra 12 m aukščio. Kadagiai gali užaugti iki 15 m aukščio ir išgyventi net 2000 metų. O štai netoli Šuminų kaimo ant Baluošo ežero kranto žaliuoja visa kadagių giraitė. Pabaluošės kadagynas yra vienas iš didžiausių kadagynų Lietuvoje. Jo plotas – 4ha.

Į viršų


Etnografiniai kaimai

Image Image Image Image

Net šeši senieji kaimai paskelbti architektūros paminklais, o viename iš jų įkurtas kultūrinis draustinis. Tai Salų II kaimas, kuris kaip ir Šuminai, Strazdai, Vaišnoriškė bei Varniškės II, priskiriami kupetiniams arba padrikiems kaimams. Kretuonų kaimas priklauso gatvinių kaimų tipui. Visi etnografiniai kaimai yra tarsi muziejai po atviru dangumi. Apsilankę suprasite, kodėl filmuojant „Tadą Blindą“ buvo pasirinktas vienas iš jų.

 

Į viršų


PALŪŠĖ IR APYLINKĖS

Medinė bažnyčia su varpine

 

  Image Image Image Image Image

Ši bažnyčia pastatyta 1750 m. Kunigas Juozapas Baziliauskas nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė šv. Juozapo, savo globėjo, medinę bažnyčią. Istorija byloja, kad vienintelis statyboje naudotas instrumentas buvo kirvis. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje. Bažnyčios ansamblis su varpine paskelbtas architektūros paminklu.

Į viršų


Pilkapio ekspozicija ir akmens amžiaus būstas

Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje gausu senovinių, pilkapiais vadinamų kapaviečių. Įrengiant Palūšės ekspoziciją remtasi vieno iš jų radiniais. Maketas vaizduoja žalvario amžiaus (V-VI a.) kapavietę. Greta stovi akmens amžiaus būsto rekonstrukcija pagal Kretuono apylinkių archeologinius radinius. Būtent Kretuono apylinkėse aptiktos gyvenvietės laikomos seniausiomis Lietuvoje.

Į viršų


Paminklas kompozitoriui M.Petrauskui

Image

Palūšėje gimė pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kūrėjas, kompozitorius Mikas Petrauskas. Matyt, jo tėvas, tuomet vargonavęs Palūšės bažnyčioje, pasėjo sūnaus sieloje pomėgį stebuklingiems muzikos garsams, o motina, pati gimusi šiose apylinkėse, išmokė pajusti gamtos grožį. Mikas apie muziką šneka kaip apie mylimąją: „Muzika paguodžia nelaimėje, muzika duoda patvarą žygiuose ir pasiryžimą, muzika suteikia smegenims gerą poilsį po nuovargio, sustiprina ir atnaujina mintis“. Palūšėje 1973 m., minint kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines, M.Petrauskui pastatytas skulptoriaus J.Kėdainio paminklas.

Į viršų


Botanikos takas

Image Image

Aukštaitijos nacionalinis parkas floristiniu požiūriu yra viena turtingiausių saugomų gamtos teritorijų Lietuvoje. Norinčius geriau pažinti įvairiarūšę parko augaliją kviečia mokomasis botanikos takas. Jis įrengtas prie Lūšių ežero, tarp Palūšės ir Meironų kaimų. Tako ilgis - 3,5 km. Jo trasa pažymėta specialiu ženklu - baltu kvadratu su žalia įstrižaine. Šiame take galima pamatyti apie 150 augalų rūšių, iš kurių 11 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Atsisiųsti botanikos tako lankstinuką

Į viršų


Tautodailininkų medinių skulptūrų ansamblis

Image Image

Lūšių ežero pakrantėje, prie Meironų kaimo, stovi 16 medinių skulptūrų. 1977 metais kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai jose įamžino gamtos grožį, Ignalinos krašto legendas. Ignaliniečio P.Petronio skulptūra „Laumių pasaka“ byloja, kad pavojinga vyrams maudytis ežere po 12 valandos nakties, nes išplaukusios laumės pačius drąsiausius kankina keistu būdu – užkutena. Net keletas skulptūrų vaizduoja velnius. Senieji žmonės sako, kad vienas iš jų dar ir dabar gyvena netoliese esančiame Taramos ežerėlyje.

Į viršų


GINUČIAI IR APYLINKĖS

Ginučių vandens malūnas

Image Image

Vienintelis iš šešių (Minčios, Ginučių, Pakretuonės, Pakaso, Gaveikėnų ir Brukninės) parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą, yra Ginučių vandens malūnas. Jis veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė – metalinės turbinos sukimosi jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. 1978 m. parko administracija restauravo malūną: perstatė sienas ir perdengė stogą. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti poilsiautojams skirti kambariai, kuriuose dažnai apsilanko pats Ginučių malūno velnias.

Ginučių vandens malūno ekspozicija veikia nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. kasdien nuo 10 iki 18 val. Kaina suaugusiesiems – 1,2 € (4,14 Lt), moksleiviams, studentams, pensininkams ir neįgaliesiems –  0,6 € (2,07 Lt), ikimokyklinio amžiaus vaikams – nemokamai.

Į viršų


Ginučių piliakalnis – 9-12 a. archeologijos paminklas. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji Linkmenų pilis, H.Vartbergės aprašyta dar 1373 m. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo, bylojantis, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona.
Kaip atvykti

Į viršų


Image Image Image

Ladakalnis – 176 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje, kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses, kiek tik užmato akys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai.
Kaip atvykti

Į viršų


Senovinės bitininkystės muziejus

Stripeikiai, Ignalinos r.
Tel. 8-686-12105

Image Image Image

Tai viena iš įdomiausių ir gausiausiai lankomų Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Muziejus duris atvėrė 1984 m. Nuo to laiko jis tapo žinomas ne tik visoje Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Muziejuje prieglobstį rado ir prezidento Valdo Adamkaus bitutės. Prieš porą metų muziejus buvo laikinai uždarytas dėl rekonstrukcijos ir vėl atvėrė duris lankytojams šių metų liepą. Muziejaus darbuotojai papasakos apie bitininkystės raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų. Vaikai galės ne tik paragauti medaus, bet ir linksmai praleisti laiką žaidimų aikštelėje.
Muziejus lankytojus priima nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d., kasdien (išskyrus pirmadienį) nuo 10 iki 18 val. Žiemos sezono metu priimamos tik grupės, iš anksto užsisakę ekskursiją po muziejų.

Muziejaus ekspozicijos lankymas suaugusiesiems – 2 €, moksleiviams, studentams, pensininkams ir neįgaliesiems – 1 €. Ikimokyklinio amžiaus vaikams – nemokamai. Ekskursijos kaina grupei iki 10 asmenų - 10 €, arba 1 € asmeniui, kai grupė didesnė nei 10 asmenų.

Ekskursijų užsakymai priimai telefonu 8-686-12105 arba 8-386-47478.

Dėmesio! Vesti ekskursijas bitininkystės muziejuje leidžiama tik direkcijos gidams!

Kaip atvykti

Į viršų


Šiliniškių apžvalgos bokštas

2004 metais ant Šiliniškių gūbrio buvo pastatytas 60 m aukščio telekomunikacijų bokštas, kuriame 30 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštą eksploatuoja UAB „Bitė Lietuva“. Apžvalgos aikštelės lankymas nemokamas.

Į viršų


TAURAGNAI IR APYLINKĖS

Image Image

Taurapilio piliakalnis stūkso ant pietinio Tauragnų ežero kranto. Prie jo šliejasi to paties vardo kaimelis. Iš trijų pusių piliakalnį saugo vandenys, o iš ketvirtosios – specialūs gynybiniai įrenginiai. Seni žmonės pasakoja, kad kitados kalno viršūnėje augęs storas ąžuolas, jo šovoje gyvenęs vaidila, vaidilutės kūrenusios ugnį. Įvedus krikščionybę, jo viršūnėje buvusi pastatyta bažnyčia, tačiau po kiek laiko išnykusi ir dabar esanti kalno viduje. Legenda byloja, kad kartą vienas drąsuolis atidžiau pažvelgęs į tą duobę ir pamatęs kalno gelmėse apleistą bažnyčią su išgriuvusiais altoriais, o viduje groję apdulkėję vargonai. Tačiau šv. Jono naktį, lygiai 12 valandą, piliakalnis atsidengiąs, deja, tik vienai sekundei. Kas turi geras akis, galįs pamatyti bažnyčią ir grojančius vargonus.

Į viršų


Akmuo Mokas

Image

Tauragnų apylinkėje prie Šeimaties kaimo stūkso akmuo, lankytojus stebinantis savo dydžiu. Šį akmenį žmonės vadina Moku. Šalimais guli mažesnis akmuo – Mokiukas. Legenda byloja, kad tai suakmenėjusi Mokų šeima. Iš tikrųjų šiuos akmenis į Lietuvą maždaug prieš 50 tūkst. metų iš Skandinavijos atitempė ledynas.

Į viršų


REŠKUTĖNAI IR APYLINKĖS

Nalšios visuomeninio muziejaus filialas Reškutėnuose

Reškutėnai, Švenčionių r.
Tel. 8-616-07510, 8-387-47633, 8-387-51831

Image Image Image Image Image

Šį muziejų įkūrė mokytojas Izidorius Kazakevičius. Per dvi dešimtis metų mokytojas po kruopelytę muziejuje sukaupė daugiau kaip 1000 eksponatų, pasakojančių apie šio krašto istoriją. Čia galima susipažinti su įvairių laikų lietuviškais leidiniais, pamatyti muzikos instrumentus, senuosius namų apyvokos rakandus, archeologinius radinius, įvairių akmenų kolekciją ir netgi meteoritą.

Į viršų


Paukščių stebėjimo bokštelis

Image Image

Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių, tokių kaip: juodakaklis kragas Podiceps nigricollis, juodoji žuvėdra Chlidonias niger, pilkoji antis Anas strepera, putpelė Coturnix coturnix, švygžda Porzana porzana, griežlė Crex crex, stulgys Gallinago media, griciukas Limosa limosa ir kiti. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Laikui bėgant žmogaus sukurtos sausinimo sistemos pradėjo griūti, todėl buvusios Vajuonėlės upelio vagos vietoje susiformavo užpelkėjusių pievų plotai. Šią teritoriją patogiausia apžvelgti nuo stebėjimo bokšto, specialiai įrengto prie Reškutėnų kaimo.

Į viršų


Lygumų bokšto panorama

Lygumų kalnas  yra pietrytiniame nacionalinio parko pakraštyje, pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, stačiašlaitė, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Ten, kur į vakarinį kalno šlaitą kyla kelias, senojo trianguliacijos bokšto vietoje pastatytas naujas apžvalgos bokštas. Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.

Į viršų

 
© 2016 Aukštaitija National Park