Aukštaitijos nacionalinis parkas floristiniu požiūriu yra viena turtingiausių saugomų gamtos teritorijų Lietuvoje.
Norinčius geriau pažinti įvairiarūšę parko augaliją kviečia mokomasis botanikos takas. Jis įrengtas prie Lūšių
ežero, tarp Palūšės ir Meironų kaimų. Tako ilgis - 3,5 km. Jo trasa pažymėta specialiu ženklu - baltu kvadratu
su žalia įstrižaine. Šiame take galima pamatyti apie 150 augalų rūšių, iš kurių 11 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Atsisiųsti botanikos tako lankstinuką
Tautodailininkų medinių skulptūrų ansamblis
Lūšių ežero pakrantėje, prie Meironų kaimo, stovi 16 medinių skulptūrų. 1977 metais kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai
jose įamžino gamtos grožį, Ignalinos krašto legendas. Ignaliniečio P.Petronio skulptūra „Laumių pasaka“ byloja, kad pavojinga
vyrams maudytis ežere po 12 valandos nakties, nes išplaukusios laumės pačius drąsiausius kankina keistu būdu – užkutena.
Net keletas skulptūrų vaizduoja velnius. Senieji žmonės sako, kad vienas iš jų dar ir dabar gyvena netoliese esančiame Taramos ežerėlyje.
GINUČIAI IR APYLINKĖS
Ginučių vandens malūnas
Vienintelis iš šešių (Minčios, Ginučių, Pakretuonės, Pakaso, Gaveikėnų ir Brukninės) parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs
autentišką įrangą, yra Ginučių vandens malūnas. Jis veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė – metalinės turbinos sukimosi
jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. 1978 m. parko administracija restauravo malūną: perstatė sienas ir
perdengė stogą. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie
duonos kelionę, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti poilsiautojams skirti kambariai, kuriuose dažnai apsilanko
pats Ginučių malūno velnias.
Ginučių vandens malūno ekspozicija veikia nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. kasdien nuo 10 iki 18 val. Kaina suaugusiesiems – 1,2 € (4,14 Lt), moksleiviams, studentams, pensininkams ir neįgaliesiems – 0,6 € (2,07 Lt), ikimokyklinio amžiaus vaikams – nemokamai.
Ginučių piliakalnis – 9-12 a. archeologijos paminklas. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji Linkmenų pilis, H.Vartbergės
aprašyta dar 1373 m. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo, bylojantis, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona.
Kaip atvykti
Ladakalnis – 176 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje,
kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses, kiek tik užmato akys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos
aukos baltų gyvybės deivei Ladai – didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi
panorama: matosi net 6 ežerai.
Kaip atvykti
Senovinės bitininkystės muziejus
Stripeikiai, Ignalinos r.
Tel. 8-686-12105
Tai viena iš įdomiausių ir gausiausiai lankomų Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Muziejus duris atvėrė 1984 m. Nuo to laiko jis tapo žinomas ne tik visoje Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Muziejuje prieglobstį rado ir prezidento Valdo Adamkaus bitutės. Prieš porą metų muziejus buvo laikinai uždarytas dėl rekonstrukcijos ir vėl atvėrė duris lankytojams šių metų liepą.
Muziejaus darbuotojai papasakos apie bitininkystės raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų. Vaikai galės ne tik paragauti medaus, bet ir linksmai praleisti laiką žaidimų aikštelėje.
Muziejus lankytojus priima nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d., kasdien (išskyrus pirmadienį) nuo 10 iki 18 val. Žiemos sezono metu priimamos tik grupės, iš anksto užsisakę ekskursiją po muziejų.
Muziejaus ekspozicijos lankymas suaugusiesiems – 2 €, moksleiviams, studentams, pensininkams ir neįgaliesiems – 1 €. Ikimokyklinio amžiaus vaikams – nemokamai. Ekskursijos kaina grupei iki 10 asmenų - 10 €, arba 1 € asmeniui, kai grupė didesnė nei 10 asmenų.
Ekskursijų užsakymai priimai telefonu 8-686-12105 arba 8-386-47478.
Dėmesio! Vesti ekskursijas bitininkystės muziejuje leidžiama tik direkcijos gidams!
Kaip atvykti
Šiliniškių apžvalgos bokštas
2004 metais ant Šiliniškių gūbrio buvo pastatytas 60 m aukščio telekomunikacijų bokštas, kuriame 30 m aukštyje įrengta
apžvalgos aikštelė. Bokštą eksploatuoja UAB „Bitė Lietuva“. Apžvalgos aikštelės lankymas nemokamas.
TAURAGNAI IR APYLINKĖS
Taurapilio piliakalnis stūkso ant pietinio Tauragnų ežero kranto. Prie jo šliejasi to paties vardo kaimelis. Iš trijų pusių piliakalnį
saugo vandenys, o iš ketvirtosios – specialūs gynybiniai įrenginiai. Seni žmonės pasakoja, kad kitados kalno
viršūnėje augęs storas ąžuolas, jo šovoje gyvenęs vaidila, vaidilutės kūrenusios ugnį. Įvedus krikščionybę,
jo viršūnėje buvusi pastatyta bažnyčia, tačiau po kiek laiko išnykusi ir dabar esanti kalno viduje. Legenda
byloja, kad kartą vienas drąsuolis atidžiau pažvelgęs į tą duobę ir pamatęs kalno gelmėse apleistą bažnyčią
su išgriuvusiais altoriais, o viduje groję apdulkėję vargonai. Tačiau šv. Jono naktį, lygiai 12 valandą,
piliakalnis atsidengiąs, deja, tik vienai sekundei. Kas turi geras akis, galįs pamatyti bažnyčią ir grojančius vargonus.
Akmuo Mokas
Tauragnų apylinkėje prie Šeimaties kaimo stūkso akmuo, lankytojus stebinantis savo dydžiu. Šį akmenį žmonės vadina Moku.
Šalimais guli mažesnis akmuo – Mokiukas. Legenda byloja, kad tai suakmenėjusi Mokų šeima. Iš tikrųjų šiuos akmenis į
Lietuvą maždaug prieš 50 tūkst. metų iš Skandinavijos atitempė ledynas.
REŠKUTĖNAI IR APYLINKĖS
Nalšios visuomeninio muziejaus filialas Reškutėnuose
Reškutėnai, Švenčionių r.
Tel. 8-616-07510, 8-387-47633, 8-387-51831
Šį muziejų įkūrė mokytojas Izidorius Kazakevičius. Per dvi dešimtis metų mokytojas po kruopelytę muziejuje sukaupė
daugiau kaip 1000 eksponatų, pasakojančių apie šio krašto istoriją. Čia galima susipažinti su įvairių laikų
lietuviškais leidiniais, pamatyti muzikos instrumentus, senuosius namų apyvokos rakandus, archeologinius radinius,
įvairių akmenų kolekciją ir netgi meteoritą.
Paukščių stebėjimo bokštelis
Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų
paukščių rūšių, tokių kaip: juodakaklis kragas Podiceps nigricollis, juodoji žuvėdra Chlidonias niger,
pilkoji antis Anas strepera, putpelė Coturnix coturnix, švygžda Porzana porzana, griežlė Crex crex, stulgys Gallinago media,
griciukas Limosa limosa ir kiti. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Laikui bėgant žmogaus
sukurtos sausinimo sistemos pradėjo griūti, todėl buvusios Vajuonėlės upelio vagos vietoje
susiformavo užpelkėjusių pievų plotai. Šią teritoriją patogiausia apžvelgti nuo stebėjimo
bokšto, specialiai įrengto prie Reškutėnų kaimo.
Lygumų kalnas yra pietrytiniame nacionalinio parko pakraštyje, pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, stačiašlaitė,
180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis.
Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Ten, kur į vakarinį kalno šlaitą kyla kelias, senojo trianguliacijos bokšto vietoje pastatytas naujas apžvalgos bokštas. Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno
papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
Parko lankytojams 
